Miesto eismo ir visuomenės saugumo atveju reagavimo į nelaimingus atsitikimus greitis tiesiogiai veikia gyvybės ir turto saugumą bei miesto veiklos efektyvumą. Neseniai buvo įdiegtas novatoriškas technologinis sprendimas-integruojant informacines lentas su gelbėjimo sistemomis, kad būtų sukurtas protingas ryšys. Dalijimasis informacija-realiu laiku ir automatizuotas siuntimas žymiai sutrumpina nelaimingų atsitikimų apdorojimo laiką ir nustato naują pažangaus miesto statybos etaloną.
I. Sistemos susiejimas: nuo informacijos kaupimosi iki bendradarbiavimo atsako
Tradiciniuose nelaimingų atsitikimų valdymo modeliuose informacinės lentos ir gelbėjimo sistemos veikia atskirose platformose, o informacijos perdavimas priklauso nuo neautomatinio pranešimo, todėl atsakymas vėluoja. Naujoji jungčių sistema šią kliūtį įveikia šiais mechanizmais:
Duomenų suderinamumas realiuoju laiku-: informacinėse lentose yra įmontuoti-davikliai ir kameros, kurios automatiškai nustato nelaimingų atsitikimų tipus (pvz., transporto priemonių susidūrimus ir pėsčiųjų kritimus) ir sinchronizuoja vietą, filmuotą vietą ir kitą informaciją su gelbėjimo komandų centru, taip suteikdami „antrojo-lygio“ pavojaus signalus.
Sumanus prioritetų nustatymas: sistema automatiškai paskirsto išteklius pagal avarijos sunkumą. Pavyzdžiui, sužalojimų ar mirčių atvejais pirmenybė teikiama greitosios medicinos pagalbos ir kelių policijos išsiuntimui, o smulkūs įbrėžimai nukreipiami į greitojo-apdorojimo juostą, vengiant išteklių švaistymo.
Kelių{0}skyrių bendradarbiavimo platforma: gelbėjimo, kelių policijos ir medicinos skyriai dalijasi informacija naudodamiesi vieninga sąsaja, sumažindami ryšio išlaidas. Komandos centras gali stebėti gelbėjimo transporto priemonių buvimo vietą realiuoju laiku, optimizuoti maršruto planavimą ir sutrumpinti atvykimo laiką.
Šis bendradarbiavimo mechanizmas perkelia nelaimingų atsitikimų valdymą nuo „pasyvaus reagavimo“ į „proaktyvią prevenciją“, pvz., gelbėjimo pajėgų iš anksto dislokavimą smarkaus lietaus metu, kad būtų sumažinta antrinių avarijų rizika.
II. Praktiniai rezultatai: dvigubas efektyvumo ir saugos pagerėjimas
Bandomosiose srityse bendradarbiavimo sistema parodė didelį efektyvumą. Gyventojai praneša, kad po avarijos informacinėse lentose iš karto iškabinami įspėjamieji pranešimai, nukreipiantys transporto priemones į aplinkkelį ir išvengiant spūsčių; gelbėtojai gali greitai įvertinti sužeidimus naudodami-svetainės filmuotą medžiagą, iš anksto paruošti medicininę įrangą ir žymiai pagerinti gydymo efektyvumą. Miesto tvarkymo departamentų statistika rodo, kad sutrumpėjo vidutinis avarijų valdymo laikas, ypač piko valandomis, greičiau atvyksta gelbėtojų automobiliai, sutaupant brangaus sužeistųjų laiko.
Be to, sistema palaiko istorinių duomenų analizę, padedančią identifikuoti{0}}nelaimingus kelio ruožus ir laikotarpius bei sudaryti eismo planavimo pagrindą. Pavyzdžiui, pakeitus šviesoforų laiką arba pridėjus stebėjimo įrangą, gali sumažėti nelaimingų atsitikimų dažnis jų šaltinyje.
III. Išmaniųjų miestų avarinis centras Sėkmingai įdiegus informacinę lentą{1}}susieta gelbėjimo sistema yra pakartojamas išmaniųjų miestų statybos modelis. Integruodamas aplinkos suvokimo modulį, jis automatiškai koreguoja perspėjimo strategijas pagal matomumą ir kelio slidumą; arba jis susietas su autonominėmis transporto priemonėmis, kad avarijos sukeliančios transporto priemonės galėtų savarankiškai išvengti kliūčių. Suartėjus 5G ir IoT technologijoms, sistema gali tapti miesto avarinių situacijų tinklo „nervų centru“, padedančiu bendradarbiauti reaguojant į didelio masto{5}} nelaimes.
Šis projektas ne tik sprendžia informacijos vėlavimo ir resursų netinkamo paskirstymo tradiciniuose modeliuose problemas, bet ir naujovišku mąstymu pertvarko miesto saugos sistemą, kuriant saugesnę ir efektyvesnę gyvenamąją aplinką gyventojams. Informacine lenta{1}}susietos gelbėjimo sistemos reklama rodo, kad graži išmaniųjų miestų vizija pamažu tampa realybe.
